Nr. 2024/3 (378)

Birželis pasaulyje minimas kaip LGBTQ+ „Pride“ (pasididžiavimo) mėnuo. Tai laikas, kai vyksta eitynės už lygybę ir prieš priespaudą seksualinės orientacijos bei lyties tapatybės pagrindu. Lietuvoje jos sulaukia vis daugiau palaikymo, tačiau teisiniu požiūriu nuo pirmųjų, vykusių gardelyje prie Neries, niekas nepasikeitė.

Vasaros „Kinas“ bando atsakyti (bent iš dalies), kas yra queer kinas. Diskusiją pradeda Artūras Tereškinas tekste „Apie nepatogumą ir netvarką kaip queer dalykus“. Pasak jo, queer – tai sąvoka, trikdanti palaimingą normalaus gyvenimo tvarką, o nejaukumas ir netvarka – pagrindiniai queer buvimo ir vaizdavimo aspektai. „Man queer vyrų filmai, net ir nepripažinti ar vidutiniški, yra alternatyvi erdvė, susiejanti queer gyvenimus, žvilgsnius ir veiksmus. Jie mano kasdienybės erdvės, padedančios fantazuoti ir neprarasti vilties, ypač gana pesimistinėje Lietuvos socialinėje ir politinėje aplinkoje, kurioje lengva būti nepatogiam ir netvarkingam, dalyvauti socialinėse trintyse ir brūžintis į daugumos heteronormatyvias bėdas“, – rašo Tereškinas.

Santa Lingevičiūtė bando užčiuopti lesbiečių vaizdavimo kine pokytį: nuo įvairiausio plauko sadisčių, asocialių iškrypėlių ar grobuonių, nekenčiančių vyrų, iki pastarojo dešimtmečio veikėjų, kurioms neegzistuoja jokie tabu ar moralės dėsniai.

Justinas Šuliokas rašo apie Lucą Guadagnino, turbūt labiausiai žinomą dėl 2017 m. filmo „Vadink mane savo vardu“. Kaip teigia Šuliokas: „Lucos Guadagnino filmai – stilingi ir itin seksualūs – savo efektui pasitelkia visas jusles. Jo kamera ne tik mato ir girdi, ji liečia kūnus, ragauja maistą, lipa laiptais ir kvėpuoja. Naujausiame filme ji netgi skraido kaip teniso kamuoliukas.“

Šiame numeryje tekstų daug ir įvairių. Neringa Kažukauskaitė pristato nekonvencionalią aktorę Emmą Stone, kurią neseniai matėme Yorgoso Lanthimoso filme „Prasti reikalai“ ir netrukus išvysime naujoje jo juostoje „Malonės rūšys“. Aistė Račaitytė dalijasi įspūdžiais iš Kanų kino festivalio. Justina Paltanavičiūtė parengė reportažą iš ilgametražiame kine debiutuojančios Gabrielės Urbonaitės filmavimo aikštelės. Jorė Janavičiūtė kalbina Romą Zabarauską. Mantė Valiūnaitė parengė interviu su Kanų Didįjį žiuri prizą pelniusia indų režisiere Payal Kapadia. O Živilė Pipinytė tradicinėse kino istorijose gailisi Piotro Čaikovsko dėl jo personos traktavimo kine.

Netikėtu žurnalo leitmotyvu tapo airių aktorius Andrew Scottas, kuris – „Kino“ viršelyje ir ne viename puslapyje.

Malonaus skaitymo ir iki pasimatymo rudenį!

Kinas