Nr. 2015/3 (331)
Vasara dar kartą pralėkė taip, kad, rodos, nespėjai jos net įkvėpti. Ir vėl ruduo. O šis metų laikas, bent jau Vilniuje, asocijuojasi su galybe festivalių. Neseniai baigėsi VDFF, nepastebimai praslinko Tarptautinis Kauno kino festivalis. Artėja Lenkų bei trumpųjų filmų kino festivaliai, „Nepatogus kinas“ ir, aišku, „Scanorama“. Tad šiame numeryje daugiausia vietos skirta būtent jiems. Anot tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ organizatorių, šįmet žiūrovams jie ir vėl pasiūlys „aktualų dokumentinį kiną ir keletą programų, vertinančių praeitį nauju žvilgsniu“. Akivaizdu, kad šis renginys sulaukia vis daugiau žiūrovų, ir džiugu, kad mūsų žiūrovai nebevengia opių ir nepatogių temų. Nuo spalio 13 d. į ekranus pakvies jau XV lenkų kino festivalis, jo filmus pristato Izolda Keidošiūtė. Šios šalies kinas jau seniai yra vienas geriausiųjų, tad negali nesutikti su šių metų Lenkų festivalio reklaminiu šūkiu: „HollyŁódź. Iš lenkų kino mokosi Holivudas, o ką jis padarys su tavimi?“ Živilė Pipinytė pasakoja apie Tadeuszą Konwickį, nuolat pabrėžusį, kad yra vilnietis, – šio kūrėjo retrospektyvą taip pat bus galima išvysti Lenkų kino festivalyje. „Scanorama“ šįmet irgi žada daug įdomių ir stiprių filmų, kurių nemažai bus atvežta iš Kanų kino festivalio. Turbūt išskirtiniausi – László Nemeso „Sauliaus sūnus“, Daliboro Matanićiaus „Vidurdienis“ bei Corneliu Poromboiu „Lobis“. Žiūrovams siūlomos dvi įspūdingos retrospektyvos: čekų Naujosios bangos enfant terrible Jano Němeco filmai bei britų kino legendos, provokatoriaus Dereko Jarmano kūryba. Pastarąjį plačiau pristato Neringa Kažukauskaitė. Autorė rašo: „Dažnai sakoma, kad jis pats save pavertė meno kūriniu, sugebėdamas neatskiriamai susieti savo gyvenimą ir kūrybą. Anot jo kūrybos tyrinėtojų, Jarmano kūrybos centre visada yra jis pats arba tas, kas galėtų būti toks kaip jis.“
Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje bus pristatyta Deimanto Narkevičiaus ir Johno Smitho filmų programa. Tad apie trumpametražius, jų situaciją savo interviu kalba pat Narkevičius. Jei nepavargsite skaitydami informaciją apie festivalius, pasidomėkite ir šio numerio portretais. Rūta Birštonaitė pasakoja apie lietuvių mėgstamo Paolo Sorrentino kūrybą, o Dovilė Raustytė pristato prancūzų kilmės aktorę Ariane Labed, kuri nusifilmavo tokiuose filmuose kaip „Atenbergas“, „Alpės“ bei visų laukiamame Yorgoso Lanthimoso „Omare“.
Iki pasimatymo kino salėse!
Viršelyje – aktorė Ariane Labed. Apie ją skaitykite 26–31 psl.
Dėdė, Rokas ir Nida
Gediminas Kukta
Edeno sodas
Ieva Toleikytė
Ramybė mūsų sapnuose
Ramūnas Pronckus
Ramybė mūsų sapnuose
Dovilė Grigaliūnaitė
Kinas yra kūrėjo konstruktas, turintis sąsajų su realybe
Lina Martišiūtė
Viktorija (Victoria)
Agnė Mackevičiūtė
Fassbinderis: mylėti nereikalaujant (Fassbinder: at elske unden at kræve)
Ieva Kotryna Skirmantaitė
Eizenšteinas Gvanachuate (Eisenstein in Guanajuato)
Gediminas Kukta
Jaunystė (Youth)
Dovilė Raustytė
Europos kino keliautoja Ariane Labed
Rūta Birštonaitė
Žmogus futliare ir dar su lagaminu
Santa Lingevičiūtė
Asmeniniai apdovanojimai
Živilė Pipinytė
Be nuskausminimo
Aistė Račaitytė
Nepaisantis žiūrovų pageidavimų
Vladas Rožėnas
Už formų įvairovės
Neringa Kažukauskaitė
Mėlynos bedugnės palaima
Monika Gimbutaitė
Scanorama
Živilė Pipinytė
Atminties vietos
Izolda Keidošiūtė
Lenkų kino festivalis
Nepatogus kinas
Ramūnas Pronckus
Eskobaras: kruvinas rojus (Escobar – Paradise Lost)
Ramūnas Pronckus
Vaizduotės žaidimas (The Imitation Game)
Ramūnas Pronckus
Susikaupk (Focus)
Ramūnas Pronckus
Mes dainuosim
Živilė Pipinytė
Senatvė – tai kiti