Nr. 2021/5 (362)

Kadaise Adomas norėjo būti žmogumi, o štai Quentinas Tarantino užsimanė tapti rašytoju. Jo romaną feljetone trumpai apžvelgia Živilė Pipinytė, teigdama, kad režisieriaus-rašytojo sugebėjimas romane susieti tai, kas realiai egzistavo, ir tai, ką generuoja fantazija, daro įspūdį.

Įspūdį daro ir „kino istorijose“ aprašytas vienas sėkmingiausių sovietų šnipų Dmitrijus Bystroliotovas, vertas ne tik daugiau knygų, bet ir filmų. Sovietiniame Vasilijaus Žuravliovo filme „Žmogus civiliais drabužiais“ jį suvaidino Juozas Budraitis. Šis aktorius vaidina ir tuoj pasirodysiančiame Algimanto Puipos filme „Sinefilija“. Ginai Kimantaitei prakalbinus Puipą, šis atsiskleidė ne tik kaip vis dar intriguojantis režisierius, bet ir puikus pasakotojas, trykštantis šmaikštumu ir autoironija.

„Sinefiliją“ pirmiausia parodys „Scanorama“, kurios organizatoriai vis dar vertina kiną kaip meną, tad siūlome kuo nuodugniausiai išsinagrinėti programą ir grįžti į kino sales. Šiųmetinė „Scanoramos“ retrospektyva skiriama Vittorio De Sicai, kurį Živilė Pipinytė pavadina žmonių poetu, mat režisierius savo filmais labiausiai skatino žvelgti į žmonių sielas, pamatyti žmogaus vienatvės ir pasmerktumo poeziją, užjausti, suprasti. Ir nesvarbu, ar žmogus aristokratas, ar marginalas.

De Sica niekada neteisė savo personažų, savųjų neteisia ir dauguma 46-ojo lenkų vaidybinio kino festivalio filmų. Dabartiniai Lenkijos kūrėjai bando ne padūsauti, kaip blogai buvo anksčiau, ne pagaminti dar vieną propagandinį filmą, o nori suprasti sudėtingose situacijose atsidūrusių žmonių poelgius: kodėl praeitis buvo tokia, kokia buvo, o žmonės elgėsi taip, o ne kitaip.

Istorijos nebando perrašyti ir viena įdomiausių šiuolaikinių lietuvių dokumentalisčių Giedrė Žickytė. Išsamiau su jos kūryba supažindina Auksė Kancerevičiūtė, rašanti, kad Žickytės filmai pasakoja apie individus, atsidūrusius netikėčiausiuose istorijos verpetuose, o režisierė į dienos šviesą ištraukia tokius paveikius kadrus ir lakiausią fantaziją pranokstančius siužetus, kad jų pavydėtų ir kiečiausi Holivudo scenaristai.

Jei jau užsiminėme apie Holivudą, tai jame beveik prieš penkmetį gimė nauja žvaigždė –Timothée Chalamet. Jo neilgą aktorinę karjerą apžvelgia Gediminas Kukta, daugiau dėmesio skirdamas žavioms aktoriaus garbanoms. Chalamet vaidino ir ilgai lauktame filme „Kopa“, o jos recenziją, kaip ir kitų filmų, taip pat rasite žurnale.

Quentinui Tarantino laimė yra kinas. Mūsų laimė – apie tokį kiną pasakoti jums. Tad malonaus skaitymo ir susitiksime kino salėse! Kinas

 

Kinas